- vapėti
- vapė́ti, vãpa, -ė́jo menk. 1. intr., tr. DŽ, NdŽ, KŽ, Mrj, Vdžg, Kv tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti, švagždėti: Ans vãpa kaip košės burno[je] turėdamas, nieko nesuprantu Krtn. Jis dar delsė, mėgindamas vapėti žodžius ir išsiaiškinti J.Ap. Elgetos linguodamies ražančių vapėjo ir iš lėto žvalgėsi S.Čiurl. ║ kiek šnekėti, vapalioti: Vyriausias jojo vaikutis jau vapėjo visu mielumu Vd. 2. intr., tr. MŽ, N, KBII169, K, RtŽ, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vyž, NmŽ, Slv, Gs, Grz niekus kalbėti, plepėti, taukšti: Jis daug vapė́damas tai išpliaupė KI530. Ką bevapate, melskitės! J. Pa pa pa pa pa ir vapė̃s par kiaurą dieną kaip pasamdyta Šl. Susitikom i vãpam pasisėdusios Vn. Kad tau ir nenusibosta vapė́ti Ll. Jei nežinai dalyko, tai ir nereik vapė́ti Trg. Aš i sakiau jam, kad tu nekalbėk jam daug, bo jis i vapė̃s parėjęs Bsg. Sužiūrėsi, ką te anas vãpa Sv. Tu nustok nevapė́jęs! Rz. Eik nevapė́jęs lyg uodega! Jrb. Vãpa kap sena šikna, jokios naudos Rdm. Aš tuščiai niekuomet nevapu LzP. Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vãpa K.Donel. Su jauniausioms mergelėms bevapėdama nepajuto, kaip čėsas prabėgęs buvo prš. Siuva … ne bile ką vapėdamos, bet pasiklausydamos nusidavimų Ns1847,2. 3. intr. NdŽ vipčioti, krutėti, judėti (apie lūpas): Paguldžius į lovą, dar vapėjo nelaimingojo apatinė lūpa, bet greitai jo kūnas ėmė stingti P.Cvir. Vien jo lūpos vapėjo, lyg melstųsi A.Vaičiul. \ vapėti; išvapėti; pavapėti; pervapėti; pravapėti; privapėti; suvapėti
Dictionary of the Lithuanian Language.