vapėti

vapėti
vapė́ti, vãpa, -ė́jo menk. 1. intr., tr. DŽ, NdŽ, KŽ, Mrj, Vdžg, Kv tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti, švagždėti: Ans vãpa kaip košės burno[je] turėdamas, nieko nesuprantu Krtn. Jis dar delsė, mėgindamas vapėti žodžius ir išsiaiškinti J.Ap. Elgetos linguodamies ražančių vapėjo ir iš lėto žvalgėsi S.Čiurl. ║ kiek šnekėti, vapalioti: Vyriausias jojo vaikutis jau vapėjo visu mielumu Vd. 2. intr., tr. MŽ, N, KBII169, K, RtŽ, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vyž, NmŽ, Slv, Gs, Grz niekus kalbėti, plepėti, taukšti: Jis daug vapė́damas tai išpliaupė KI530. Ką bevapate, melskitės! J. Pa pa pa pa pa ir vapė̃s par kiaurą dieną kaip pasamdyta Šl. Susitikom i vãpam pasisėdusios Vn. Kad tau ir nenusibosta vapė́ti Ll. Jei nežinai dalyko, tai ir nereik vapė́ti Trg. Aš i sakiau jam, kad tu nekalbėk jam daug, bo jis i vapė̃s parėjęs Bsg. Sužiūrėsi, ką te anas vãpa Sv. Tu nustok nevapė́jęs! Rz. Eik nevapė́jęs lyg uodega! Jrb. Vãpa kap sena šikna, jokios naudos Rdm. Aš tuščiai niekuomet nevapu LzP. Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vãpa K.Donel. Su jauniausioms mergelėms bevapėdama nepajuto, kaip čėsas prabėgęs buvo prš. Siuva … ne bile ką vapėdamos, bet pasiklausydamos nusidavimų Ns1847,2. 3. intr. NdŽ vipčioti, krutėti, judėti (apie lūpas): Paguldžius į lovą, dar vapėjo nelaimingojo apatinė lūpa, bet greitai jo kūnas ėmė stingti P.Cvir. Vien jo lūpos vapėjo, lyg melstųsi A.Vaičiul. \ vapėti; išvapėti; pavapėti; pervapėti; pravapėti; privapėti; suvapėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • vapėti — vksm. Vapėjo kažką̃ panõsėje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • bilbti — bilbti, ia, ė intr. J vapėti, mikčioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džedženti — džedženti, ẽna, ẽno intr. 1. smarkiai bėgti (vandeniui, lietui), čečenti: Džedžẽno ir džedžẽno nuo stogų visą naktį Slm. 2. vapėti, lementi: Kūdikis džedžẽna, t. y. neištaria žodį J. džedženti; pridžedženti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvapėti — išvapėti, ìšvapa, ėjo menk. 1. intr. neaiškiai, tyliai ištarti, prašvagždėti: Gailestingasai Dieve! – vos galėjo išvapėti daktaras sp. 2. tr. Š, Rtr, TŽVI417 išplepėti, išpasakoti, išpliaukšti: Ką tik žino, ìšvapa viską Pc. Kìtas pa pa pa pa… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laloti — laloti, oja, ojo intr. 1. N lementi, vapėti (apie kūdikį): Ar nedžiaugiasi tėvas daugiaus, kad jam jo mažiausias kūdikis su lalojančiu ir meknojančiu balsu meilingus žodžius sako?! prš. | prk.: Tieji jį išpažįst, dūsauj, meldžias, laloja prš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • limenti — 2 limenti, ẽna, ẽno 1. tr., intr. neaiškiai, pamažu ką sakyti, kalbėti; plg. 1 lementi 1: Nelimenk, bet aiškiai sakyk! Ut. 2. intr. niekus kalbėti, vapėti: Gana tau čia liment, nusibodo man klausyt Nč. limenti; išlimenti; pralimenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • memėti — memėti, mẽma, ėjo intr. Skr mikčioti, vapėti: Jis memėdamas kalba J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavapėti — pavapėti, pàvapa, ėjo intr., tr. KI645, K, NdŽ, KŽ; N menk. paplepėti, papliaukšti: Kam ką pavapėti KII328. Bet gaspadinės viežlybos skyrium susisėdo ir, kas namui reik, kaimyniškai pavapėjo K.Donel. Taip pasigyręs, pavapėjęs, išpuškavo. Niekas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervapėti — intr., pervapėti, pervapa, ėjo Pn menk. praleisti kurį laiką plepant, šnekant: Naktį pervapėti KI319. Atėjo tas žmogelis, i parvapėjom dieną Šd. vapėti; išvapėti; pavapėti; pervapėti; pravapėti; privapėti; suvapėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliaupti — pliaũpti, ia, ė šnek. 1. intr. smarkiai lyti: Vakar lijo pliaupė per dieną Žem. Pliaũpė i pliaũpė lytus kas penkias valandas: žmonims bulbės, daržai apskendo Krš. Jau kelinta diena be partrūkio pliaũpa Slnt. Pliaũpia nepliaũpia lietus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”